- savotiškumas
- savotiškùmas dkt. Mẽno, kalbõs savotiškùmas.
.
.
savotiškumas — savotiškùmas sm. (2) BŽ325,504, FT, DŽ; Rtr 1. → savotiškas 1: Dvasios, meno, kalbos savotiškùmas DŽ1. Prisipažįstu, net su tam tikru malonumu sekiau kai kurių kilmingų giminių savotiškumus J.Balč. Žmogaus fiziologijos savotiškumą lemia taip… … Dictionary of the Lithuanian Language
savotiškybė — sf. (1) 1. žr. savotiškumas 1: Poezijos kalba turi savotiškybių, kurios ją skiria nuo šios prozos kalbos GK1940,128. Dėsnių bei duomenų paaiškinimų teduota ten, kur jie geriausiai įmanomi suaugusiam su tos tarmės savotiškybėmis rš. 2. I žr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pobūdis — sm. (1) 1. daikto ar reiškinio skiriamųjų ypatybių visuma, būdinga ypatybė, charakteris: Vieną dieną karalius pats paklausė mane apie valstybinę santvarką ir jos pobūdį mano krašte J.Balč. Lietuvos valstiečių judėjimas buvo iš tiesų nacionalinio… … Dictionary of the Lithuanian Language
savotumas — savotùmas sm. (2) žr. savotiškumas: 1. Kiekvienas žmogus turi savotumų rš. Jo būdo savotumai buvo išsilyginę rš. 2. Mokykla turi mokinių savotumą išlavinti, bet ne išrauti prš … Dictionary of the Lithuanian Language
ypatis — 1 ypatìs sf. (?) K.Būg; M ypatingumas, savotiškumas … Dictionary of the Lithuanian Language